Viskas/kažkas apsivertė.
Pagaliau išsipildė svajonės, kurių net nežinojau turinti.
Kaip taip gali būti? Jos tiesiog buvo apsisiautusios kitu pavidalu - erzelis dėl šio bei to, amžini gyvenimo klausimai, "nesuprantukodėltaipyra" tipas. Arba jos buvo tiesiog kartu, labai artimai apsikabinusios su kitomis, aiškiosiomis svajonėmis. Kai viena išsipildo (!!!) gauni dar vieną dovanų. Ji nustebina. Nuramina ir apsupa džiugumu... Oho. Net pasimečiau dabar, berašydama.
(pasimečiau, nes atitrūkau nuo rašymo nesuprasdama, kaip taip galėjo būti, kad savo susinervinimo niekada nepagalvojau pakeisti svajonėmis... Visa laimė, tai išmoko svajoti. Taip, išmoko.)
Tikri draugai, tikri žmonės, tikri šunys, tikra muzika, tikras džiaugsmas, tikra tyla, tikras rūpestis, tikra morka (dabar valgau), tikras galvojimas, tikras gyvenimas.
Vaje, kaip sunku šiandien rašyti.
Gal dėl to, kad esu laimingiausias žmogus pasaulyje.
Gal dėl to, kad kai prapuola, šalin pasislenka visi paviršutiniškumai, supranti nieko nepraradęs.
Nes turi tiek! Tiek gali būti ir mažai, bet vien tik pagalvojus kaip tai brangu ir nuostabu, suspaudžia širdį ir užsimerkusi įkvėpiu.
Ačiū.
Nes esat drasųs būti tikrais.
Ir turiu milžinišką garbę Jus turėti. (bent vos vos, bet jau tiek)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą