Įsikabinau už skverno Donelaičiui.
Jį tik taip ir įsivaizduoju - su juodu lietpalčiu, senovine kampuota apykakle, kurio tie skvernai, už kurių laikausi, plevesuoja pučiant vėjui.
Programinis oficialus supažindinimas - Ugne, čia Kristijonas - užmezgė dialogą.
Jokio monologo, nepaisant to, kad esu savanaudė. Kaip tai baisu ir kaip nenoriu tokia būti, tačiau, vis pavyksta. Argi ne tiesa, kad tiek žmonių yra pasirengę tik pakalbėti, bet visiškai nebežino kaip klausyti. Kaip hiphopas vadinamas kultūra, taip klausymas gali tapti menu.
Iš tiesų situacija aiški, bet atsidūstu, kad žodžiai ir kalbos šiuo klausimu donelaitiškai tariant "permier". Todėl, kad sprendimo būdas vėl, net parašiau - žodžiai... kalbos.
Tačiau, nors klausymas (t.y. reiškinys) keliauja į tamsų kambariuką, žmonės dar gerai sugeba išgirsti.
Tada vėl kalba. Skleidžia žinias ir gryną produktą suvelia su priemaišomis.
Pradeda mitologizuoti Donelaitį.
Sako, kad jo kūryboje atsispindi renesansas, švietėjų idėjos, klasicistiniai motyvai. Lygina su Kantu, esą idėjos kaip jo. Sako, kad tais laikais vienokie ar kitokie raiškos būdai buvo puoselėjami, nes populiarūs. Bet argi kunigėlis kūrė tos tvarkos rėmuose? Ar tai buvo skirta moksliškoms literatūros analizėms?
Netikiu.
Mokytojos tezėse spindėjo mintis, kad "Šis rašytojas apie lietuvius kalbėjo kaip apie socialiai remtiną tautą".
Sakė, kad Pavasario Linksmybėms pakilią nuotaiką teikia hegzametras.
Ne ne, ne tie stropiai vardinami atbudę gyviai.
Pyko ant manęs - "Ale, kokie dyvai" nėra raiškos priemonė. Nes juk ne epitetaspalyginimasinversija!
Tie "Metų" sušukimai ir stabtelėjimai yra tokie savi ir paprasti, kad juos mums suprasti išmanėliui jau per sunku. Mums viežlybiesiems ar nenaudėliams?
Per sunku ir klausyti, nors viską girdi.
Tik pažinti visas raides, bet nemokėti skaityti.
Nes skiemenys į žodžius dėliojasi, o su Donelaičiu nesusitinki.
Jis yra Tas, kuris parašė lietuvišką epą. Mes taip sugalvojom.
Gal nebenorim klausyti tiesių pamokymų?
(jiems gi jau trys šimtai metų, ir kalba, pasak mokytojos, juk taip pasikeitė...)
skystis, kietas kūnas, dujos, plazma, Donelaitis
Tai, kas ten, liko širdies budintoju. Ir tai stuktūriniu literatūriniu vienetiniu vienetu netapo.
Ar užteks drąsos ryžtis klausyti, tik tada, kai pats užkalbinsi?
(dar mintims: Martynas yra labai išmintingas žmogus, ir siūlo rašytojui atvykti skaityti slemo - ačiū, skaičiau gal keturis kartus, o po to ilgai mąsčiau http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-03-03-vienuoliktoku-laiskai-kristijonui-donelaiciui/114661)
