Nors truputį strazdanų. Strazdo sparnų.
Skrisčiau, net nežinau kur. Gal tupėčiau medyje. Tik ir tupėčiau, žiūrėdama, kaip medis atrodo iš vidaus, kaip susiraizgiusios jo šakos.
Nors truputį strazdanų ir galėčiau vaikščioti suraukus nosį, kai vėjas nepučia. Vėjas, kuris pūstų pavėjui, arba priešais. Ir vis tas pat. Tirjubud pai tijubudub pei - klasausi Ellos FItzgerald!
Gal geriau nei strazdanos būtų senas tykus miestelis 60'taisiais. Jaukus ir paprastas. Kai visi atradimai dar prieš akis, kai žemė dar gyva, kai dar nereikia taisyti savo pačių sugriautų namų.
Nemainyčiau. Strazdanų vistiek labai norisi...
Paklausykime daugtaškio
...
Tylos minutes, kurios yra tapusios tylos 20 sek., pakeiskime tylos valandomis. Tegul čiulba tik paukščiai, kurie nežino ko tylėti. Tegul šlama lapai, kurie nežino kodėl nešlamėti. Tegul tyli žmonės, kurie nežino kodėl tylėti.
Papt papt, ar ašaros, ar lietus? "So hush little baby, don't you cry" - toliau dainuoja Ella.
Lietus. Paklausykime lietaus.
tik tik tik čik šlept plept plept pup pup pup papt papt dun dun dun dun dan din din in in cik cik cik.
Paklausykime oro.
Vėjo.
Vandens.
Vakaro.
Ryto.
Aušros.
Tamsos.
Patys patylėkime. Paklausykime namų...
