Tikriausiai visi žmonės yra pastabūs dalelytėms. Man malonu stebėti detales maloniuose dalykuose, jos džiugina.
Vakar su žmogumi L. kalbėjau apie draugystę - nusprendėm ją "renovuoti". Hm, pagalvojau. Ne taip ir lengva. Abstraktus vaizdas gana nelengvas širdies atverimui...
Gerai. Iš tiesų pati nesuprantu ką rašau. Anksčiau skaitydama tai, ką pati esu parašiusi džiaugdavausi, o dabar esu pilna nepasitenkinimo (nors paskutinis blogo įrašas visai geras...). Jokios valios rašyti, kai supratau, kad jeigu visas žinutes (pvz. veidaknygėje) rašau tik su viltimi, kad "kai kas" perskaitys. Užtai, turiu daugiau valios žiūrėti į žvaigždes. Atrodo praėjo kosmoso baimė... Nenoriu, kad žmonės užkariautų visatą. Kodėl priimtiniausia dalinimosi būdas yra karas?
Žvaigždės tokios didelės, o svajonės tokios mažos. Kur yra pasislėpę draugai? Kur pasislėpę geri žmonės?
IEŠKAU GERŲ ŽMONIŲ, DRAUGŲ. KURIE SUPRASTŲ APIE PLANETŲ BAIMĘ, NEPALIKTŲ, MYLĖTŲ, TIKĖTŲ.
Daug. Bet tai irgi tik dalelytės...
