odė širdžių daužytojams

Širdžių daužytojai
sugrįškit
į savo planetas
ir pasiimkit laiką
dar tą
kai jus pamačiau
kad net nesvarstyčiau
ar tik sugalvojau
aš jus
ar ir sutikau
ir baikit ėsti mano širdį
nes liūdesys tik vėjais

šaldo kojų pirštus
ir negaliu užmigti

Širdžių daužytojai

žinau gi

kad kitą

dieną

vėl pradžiuginsit

Pelkės ir dangūs, manęs klausia kaip sekasi, o aš sakau "burtininke, šiandien medžių mieste nieko naujo"

<< https://www.youtube.com/watch?v=f-07bvZqNmY&spfreload=10 >>

karalystė

Mažųjų svajojimų išsipildymas yra tas pats, kas auginti žvaigždę.
Kai įvyksta svajojimai taip giliai - nešmėkšteli, bet ilgai šypsosi ir žiūri ir galvoja,
Kai juokiasi, kai tiesiogiai gyvai matai ir negali patikėti, kai atbėga ir tave visą perkeičia ir išplėšia tave iš tavęs.

Kai augini žvaigždę, tai nuostabiausia, kad ji auga pati,
pagirdai aukso vandeniu, prausi spygliuotus spindulius ašarėlėmis ir tikėjimu šiauši, glostai it šunį.
Paleidi į dangų kaip į rojų ir kaip į karalystę, kur visos žvaigždės karalienės,

- - -

ir kai jau tris sekundes viskas tėra prisiminimas, kuris, manai, netikras, dainuoji skambančiai "viskas baigėsi ką tik ir ką tik įvyko aušra" (D. R.). Tyliai tyliai.  "Įkvėpiam ir iškvėpiam", o žvaigždė visą mūsų gyvenimą ir visą Žemės gyvenime su žiedų valdovo karūna.

Todėl, kad aušta vėl ir vėl ir mūsų dvasia yra aušra, o žodis myliu tampa taurus kaip vanduo.



Ben Salter