o mon diė
kai prancūzų mokytoja tai kartojo per pamokas pagavau švelnų skambesį pasakymo:
o mon Dieu
Pati nusprendžiau, kad tai tikriausiai bus:
o mano Dieve
Todėl prispausta rūpesčio, sėdėdama greitai važiuojančiame autobuse tepasakau:
o mon Dieu
Juokingas dalykas, kad kai tik išgirstu dainą, kurią verta įsidemėti ir ją "patikrinusi" namuose - tai soul džiazas. Arba soulas. Soul - siela. Žaviausias dalykas - tai, kad buvo laikai, dešimtmetis ar penkmetis, kai tai buvo pagrindinė muzika pasaulyje - tai buvo ypatingiausias dalykas - nagi, visai nieko. Jeigu muzika formuoja iš kažkokio žmonių supratimo apie kažką - pasakiškas dalykas turėjo būti tie metai. Bet žinoma, mano gimtinėje tik pasiuteliai melomanai turbūt pajuto to skambesio didingumą. Sako, buvo sovietai, priespauda ir klausyti sielos muzikos neleido.
Wild is in the Wind
groja dabar. Vakar dar kart žiūrėjau Avatarą - nežinau, labai jau primityvu. Man patiko tik dalys, kuriose rodo navių gyvenimą. Visokie dš dš dš bum aaaa nelabai krito į širdį, nors geriečiai ir laimėjo - klausimas, kiek tie geriečiai yra geriečiai. Juokinga ir pati tema - kitų planetų užkariavimas, nes žmonės nužudė savo žemę. Sovietų sąjunga visuomet konkuravo su JAV , kuri šalis pirma užkariaus kosmosą. Todėl net apvalus sovietinis siurblys "Saturnas" buvo priminimas gyventojams apie tai, kad jų šalis jau per plauką nuo kosmoso, niekas neturėtų to pamiršti. Toks juokingas tas siurblys! bet tai ne wild, nes tai ne wind. Štai dabar jau groja kita daina.
Jaukios, mielos buvo šventės. Buvo dūšelių, kurias sveikinau su šv. Kalėdom beveik kasdien, vien tik pagalvodama, kaip būtų nedrąsu jas pasveikinti. Tai ir nieko neparašiau. Gal čia rašau. ghrm ghrm - su šventom Kalėdom! tikiu, kad jos atėjo.
kaip bebūtų - o mon Dieu : )
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą