Sužverėjo akacijos po langais, dygsta dygsta kaip kariuomenė. Aš jomis didžiuojuosi. Mama vakar padedant išsiaiškinti V. Krėvės "Skerdžiaus" pagrindinę mintį garsiai pacitavo sceną apie tai, kaip kvailys piktas Grainis liepą kirto. Kaip du lašai vienodi - mūsų kaimynas ir Grainis iš sodžiaus, kur skerdžius Lapinas gyvena. Hm. Visada tokios grybienos Lietuvoje buvo pridygę. Dabar kažkas kala į dešinę sieną, kur yra apleista, o kai girdžiu nustoja, pakrapšto, kažkas grėsmingai nubyra. O kas gi tai? Manau, kad snarglio kaimyno statybininkai. Bet aš sakau TEN BUVO APLEISTA! Kaip malonu, kad klasės draugės bloge radau sakinį, tvirtinatį, jog klasėje yra kelios mergaitės kurios jai draugės :) Neįvardino ji, ar ten ir aš esu, bet vistiek labai džiaugiuosi...
Šiaip draugų neturiu ir tai gal todėl nevažiuoju į jokią stovyklą ar dar kur nors, tai dėl kvailo nakvojimo, kurio bijau. Bijau, kad ko nors neatsitiktų - atrodo, kad jei kur nors nakvosiu be tėvų man bus bloga, susirgsiu, prasidės žaibinė infekcija (tfu tfu tfu...), o visi tik - "kaip tu galėjai nevažiuoti į parapijos stovyklą", "ką, tu nebuvai rekolekcijose", "kodėl neplaukei į baidarių žygį su klase?". Nenoriu, negaliu, nežinau sakydavau ir iš dalies meluodavau. Tik todėl, kad paaiškinti, jog bijosiu nakvoti nelengva, nes visi per daug nesupratingi, man taip atrodo. Jiems tokie dalykai nesvarbūs... O su klase ir kitąmet turbūt nevažiuosiu, nepaisant "kaip tu taip? taigi ten taip faina bus.".
Nelaukiu mokslo metų, dar ir laiko liko, bet man jau košmarai sapnuojasi, kad rytoj į mokyklą ir dar nesu pailsėjusi nuo plastikinio auklėtojos veido, kai ji sako "aha, taip Ugne, suprantu". Nieko ji nesupranta, kodėl šiam pasaulį visi nejautrūs ir šarvuoti? Gal dėl to, kad savo jautrumą slepia?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą