2012 m. liepos 19 d., ketvirtadienis

Ieškant malonu surasti

Kas aš? Niekaip nesuprantu. pasisiuvau du sijonus, vieną suknelę ir vieną rankinuką per tris dienas ir tai nepadeda. Ne ne, tai ne "paaugliško savęs ieškojimo" klausimas, tai šiaip mintis į kurią man net nelabai įdomu atrasti. Tik antra diena galvoju - ar žmonės, kurie neprideda manęs prie veidaknygės draugų nemato, kad prašau ar nenori, nes "kam to reikia"? O jeigu aš dainuoju ir kažkas juokaisi, tai blogai dainuoju ar žmogus juokiasi nežinodamas priežasties? O jeigu pasakyčiau kam nors "ką esu įsimylėjus", kad moku latviškai gyvūnų pavadinimus, tai tas žmogus pagalvotų, kad tai šaunu ar kad aš keista?
Klausausi dainos "Summertime" mano tetulė ją gražiai dainuoja ir dar ploja ritmingai kai būna pauzė. Man patinka tokia muzika - ji tokia liūdna, bet labai graži! So hush little baby, don't even cry - skamba. Gerai, neverksiu, jei taip norit.
Bet kyla dar vienas klausimas. O kai aš pradedu keistai elgtis ir sakau, kad išprotėjau, tai blogai atrodau ar juokingai? Ai... Jūs verčiau paklausykit Summertime ir ausyse skambės toks džiaziukas, aš prisiminsiu tetulę, taip gražiai plojančią ir žiūrėsiu pro langą, lauksiu, kad lietus pradėtų lyti ir džiaugsiuosi, kad esu liūdnai džiazinga. O kai pasakysit ką nors džiuginančio, ritmingai paplosiu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą