Štai mano dvi griovio pusės:
Dabar ir Pranciškoniškasis jaunimas :)
Na taip sakydama "Dabar" tai nereiškia visko kas vyksta dabar, nes yra dalykų, kurie visgi man patinka (negali būti!). Tiesiog dabar aš dar priklausau Pranciškučiams, kurie jau po truputį tampa vaikų darželiu :)
Esu pasimetus (buvau), kaip čia kur čia. Ir štai parašiau vakar Raselei, kuri ruošia būsimu JauPriukus ir ji mane pakvietė į mišias. Išdrįsau nueiti :) Štai kaip atsirado tiltelis. Dar prieš tai paskambinau Raselei netyčia (norėjau mamai paskambinti) ir pradėjau plonu balsu spygauti: MAMI, MAMI, ALIO, MAMI. Po to buvo labai gėda, bet ir smagu - visą tai reikės reikės rėžti per pažado šventės kalbą :D qiqiiqiqiqiiqiqiiqiqiqiiqiqiiqi (čia disco ritmu rašiau, kai pritrūko žodžių).
Tai gi va, nuėjau po mišių dar išgerti arbatos į vasarą neoficialiai vykstančius JauPros susitikimus ir... man PATIKO! Jėga, visi tokie rimti, bet ir labai linksmi. Dalinosi įspūdžiais apie stovyklą kurioje nebuvau, bet vistiek džiaugiausi. Tiek daug naujų žmonių, o tie žmonės visai nebaisūs - pasakojo, kaip mažyliai vaikučiai (iki 7m. atrodo) svaido medines frazes:
Dviejų mergaičių pokalbis:
-Aš mačiau tokį arklį ten netoli.
-Aš irgi mačiau tą arklį.
-Tai žinai ką? Mus sieja arklys.
Arba:
-Mirštu nuo vilties gyventi.
Viso gyvenimo išmintis. Taigi taip aš dalinuosi, gal nelabai įdomu jums, bet patikėkit, man tai labai įdomu :D
Čiau braškės, susitiksim kur nors!
OP
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą