Vandenvietės kiškis

Esu pas tetą. Tetulę, kaip vadindavom :) Ai, motina afrikietė, kitaip tariant (http://palaiminamotinyste.blogspot.com) . Po eilinio, bet paslapčia mano tikėtosi pokalbio apie Dievo buvimą ir puodelio negeriamos, bet skanios karčios kavos (tiksliau su tuo puodeliu) galvoju apie vandenvietės kiškį, kurį teta mato visu ilgiu - tikiuosi, kad jis ne vienas ir turi gal kokią meilę ar šiaip draugelių. Gal turi drugelių? "Vėjelis ir slapta vėsuma", mano apmastymus pertraukia teta. Slapta visuma pagalvoju. Viskas gi taip slapta. Dar iki šiol galvoju, kad pasaulis baigiasi ten, kur jo nebematau , bet palaiminti kurie tiki nematę. Kažkokie minčių šuoliai - ką tik prisiminiau bernardinuose šokančią Augustiną iš JauPros. Galvojau, kad tokie drovūs žmonės, gali pradėti šokti tik išgėrę. Bet ne, pasirodo - vis prisimenu tą atradimų ir praradimų pilną Tebūnie Naktį. Apmąstau ją iš visų pusių - kaip ir kiškį iš vandenvietės. "ot skanus bjaurybė" sako motina afrikietė. Tada nusijuokiu, kad tai retkarčiais girdžiu iš mamos. O po to susirūpinu, kad čia ne apie tą kiškį...
Atbėga šokoladinis afrikietės vaikas ir nori mane apkabinti šokoladine puse...
Baigiu ir apkabinu. Lai jums tas šokoladas neatsiplauna. Primins tą kiškį...