Viskas yra gražu. tas augimas. Jis toks neįtikėtinas ir toks smagus. Kaip seneliai nervinosi dėl batų šepečiu "iššukuotos" raufonos sofos.
Puskė pribėga prie manęs ir klausia "nori tu?" abiem rankom tiesdama kefyrą.
Visi be perstojo jaudinasi dėl nesugadintų žmonių. Kurie nori paspausti visus mygtukus, paglostyti visus triušius ir už uodegos patampyti visas kates. Kurie klykia iš smagumo.
Mažylė atneša rauginto agurko galiuką ir klausia ar noriu paragauti.
Suprantu, kad aš augu su ja. Anksčiau, kai tas augimas nebuvo matuojamas širdiniais centimetrais, tai ir nepastebėdavau. Kai pusseserė knisdavo visas spinteles, kartu su visais bėgdavau jos stabdyti ir krauti daiktus tvarkingai atgal.
- - -
Penktadienis buvo šaltas, bet saulė kuri jau šildo kutendama atėjo. Sugrįžo namo, saulutė.
O visų geriausia buvo tai, kad vienas žmogelėnas pasakė "ačiū" dėl to, apie ką net negalvojau. Ir buvo nepakartojamai miela. va, tai yra meilė. Tiksliau, čia visai ne meilė. Ne.
Dievas ateina.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą