Suprantu, kad dar daug ko nemoku.
Gera nemokėti, nes tada džiaugiesi galėdamas išmokti.
Aš išmoksiu groti kantri ukulele,
Išmoksiu būti ir turėti kažką nematomo,
Išmoksiu kurti tai ko nepamiršiu,
Išmoksiu jaukumą paversti neerzinančiu,
Būti rimta, susikaupusi, nesvaidysiu daiktų į šonus.
Saugosiu ką sužinojau ir nepamesiu,
Vasarą lyjant bėgiosiu basom kojom,
O grįžus į sodo namelį persirengsiu sausus drabužius,
tai irgi atrodo rimta.
Negaudysiu varlių, uostysiu žydinčias obelis.
Aš išmoksiu būti Ugne net skinant serbentus.
Nevaikysiu didelių suaugusių atnešti man šakučių,
Išmoksiu būti skruzdėliuku, išmoksiu nešti didelį mažą šapelį,
Gyvensiu ir džiaugsiuosi mažais dalykais,
Išmoksiu jais pasidalinti,
Išmoksiu sakyti "labas" kai nedrąsu.
Spindėsiu ten jei spindėsiu čia...
Ir atvirkščiai.
Tik palikit viską kaip buvę ir aš lauksiu, kol tai taps. \
Su meile, pavėjui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą