(pabudau)

Labas rytas,

Atsikėliau prieš kelias minutes - būčiau dar miegojus, bet prasimerki - šviesu, gera - ir miegoti tiesiog nebegali. Nusiprausiau, akys kiek padidėjo. (Vis dar kasdien stebiu jų spalvą - vakar buvo gana ryškios, tyro ežero vandens spalvos, šiandien jų spalva kaip sekmadieninių samanų) Tada pasidariau pusryčius - tik truputį pusryčių į nedidelį dubenėlį  (kone kokias keturias dienas norėjau bananų ir vis apie juos svajodavau, dabar labai skanu - gera žinia, kad jie kažkokie kvapnūs ir saldūs - kaip iš Pietų Amerikos). Ir, galų gale, atėjau parašyti.

Ir visa tai ką išvardinau yra dvasiai. Rūpintis.

Kai prasidėjo Ukrainos įvykiai, pradėjau miegoti su meškiuku. Ištraukiau jį iš spintos, kur, nepaisydama pliušinių žvėrių patogumo, buvau juos sudėjusi tarsi kažkokį etapą. Jie su manimi nebekalba, o aš jų ir nekalbinu. Tačiau dabar, tik suspaudusi meškai letenėlę galiu užsnūsti. Taip ramiau. Buvau pradėjusi labai bijoti ir lėktuvų. O jie vis skrenda ir skrenda - dabar žinau visas oro linijas, kryptis, išorines dalis. Bet dabar, kai paukščiai pradėjo čiulbėti, vėl kažkokia ramybė sugrįžta.

Ankščiau esu rašiusi apie visatos spindulį kvazarą - pasirodo, jis sklinda tik į vieną pusę - kai išgirdau, pasidarė juokinga, nes kartais eilutėse, kurias rašau slypi kažkokios tarpeilutinės aplinkybės, kurios paverčia mintį gilia ir visaip interpretuojama. Aha, visomis kryptimis, kaip ir tųjų lėktuvų. Aišku, kartais interpretacijos tampa lygios spėliojimui, kas galėjo pastatyti Egipto piramides, bet...

Dabar aplink mano elektronų laukus sklendžia Billie Holiday. Mano mėgstamiausia daina yra "Ruduo Niujorke".

Ir tai yra dvasiai. Auginti.

O atbudau su minčių kupolu, nes vakar buvo didinga diena. Kai nuviliantys dalykai yra tiesiog surūgę durininkai atvėrę duris į šviesų ir ypatingą laiką ir viską, tik, deja, patys to nežino.

Va tada, tada kai sužinos visi apie tai, kad visur yra gėrio, ir, kad gėris plinta, o juo dalintis yra palaiminga - viskas pasikeis. Aš jums sakau, apsivers pasaulis. Bet dabar tebūnie, kaip yra. Aš negaliu nustoti šypsotis, nes po vieną, po žvirblelį, absoliučiame gėryje gyvena vis daugiau stiprių artimųjų.

Ir tai yra dvasiai. Šokčioti iš džiugesio.