Pranciškus ir muzika

Kas mane lydi trečiadienį-penktadienį, tai yra Pranciškus ir muzika. Pirmiausia aišku pranciškus - JauPros pažadukai tokie nuostabūs - gražioji Milda, mylimiausioji Žiedė, nuoširdžioji Eliza, ee...dėdė Lukas ir išmintingasis Marius :) O štai į Pranciškučius Rūtelė (vadovė) pakvietė kažkokių svečių. Sakė bus labai įdomu - jau beveik visai įsitikinau, kad ateis "Apaštalai", nes labai norėčiau :) Bet jie jau išsiskyrė, dabar garbanojas su savo bosistu... Tai va, jie neateis. O AŠ DAR GAVAU PRANCIŠKONIŠKĄ TARNYSTĘ!!! perduoti šokoladą. :D Eiei, nereikia juoktis - jis nuo br. Algio OFM (taip ir nežinau ką reiškia OFM), iš Švedijos lauktuvės :) tai va kaip smagu!
post factum.
Kaip nemandagu rašyti visokius vardus, kai tik viena juos pažįstu (na, gal dar kas ir žino). Bet gal kada visus imsiu ir apibūdinsiu - asmenvardžių rodyklė su išsamiais aprašymais. Va kaip didingai skamba :)

                                                                                                         O dėl tos citatos: Kai many nebeveikia                
                                                                                                          filosofo baterija, perkraunu serverį :) Į          
                                                                                                          menininkę...

O beje, muzika mane visada lydi:    
http://www.youtube.com/watch?v=6GI9-yiHjL4&feature=related

  Kai filosofas sustoja, menininkas eina toliau. 

Žanas Polis Sartras

Bar bar bar lietus, bur bur bur kažkas kitas...

Lyja - vieniems tai patinka (ironiška, bet tas žodis vieniems skamba kaip "vienas" "vienetas", o naudininko linksnis - "vienetams"), o kitiems (tai, atseit, daugumai) nepatinka lietus. Kaip anglų mokytoja sakė: "Tipical lithuanians - they're angry if sun is shining. They feel bad if it's raining...".
Taigi tai yra tiesa.
Kartais žmonės nebegali burbėti dėl lietaus tai jie piktinasi dėl kitų pasaulio dalykų. Ir vėl tie skambesiai: pasaulis - didelis, dalykai - maži. Pasaulio dalykai (?)... Interpretuosiu sau pačiai tylomis, palikdama vietos jūsų kūrybai.
Kita vertus, žmonės gal ir visai smagūs. Paskaičiau draugės blogą. Toooks paaugliškai piktas, kad net linksma pasidarė - kai to nerimastingumo ir iš jo kylančio burbėjimo per daug, pradedi džiaugtis, kad dar vakar prižadėjai sau vakare, kad užčiaupsi savo drakoniškus nasrus spėliodamas savo liūdną ateitį, pažymius, ir kt. nenuspėjamus dalykus. Reikšmingus, nors dažniausiai nelabai. Ir tai padeda užmigti. Nes prisižadi ir nebesipiktini. Tyliai džiaugiesi. O daugelis išgirsta!

Taigi mano džiaugsmai (kukliai trumpas sąrašas):
1. Tėvai, kurie yra patys nuostabiausi net ten, kur baigiasi visata...
2. GMD (Gatvės Muzikos Diena) ir Garbanoto Bosisto koncertas.
3. Nuostabus filmukas, kuris padėjo neburbėti dėl mokyklos mėsmalės. Jis čia (spausti) :)
4. Solfedis, į kurį man patinka eiti.
5. Giminės, artimieji ir draugai, kurie VISI telpa mano širdy.
6. Džiaugsmas, kurį sunku įvardinti. (kai džiaugiesi dėl to, ko nesupranti)
7. Džiaugsmas, kad man nėra taip kaip kam nors, kam yra blogai.
8. DIEVAS (Kuris užima pirmąją vietą ir laimina visus likusius 9 (šimtus) džiaugsmų)
9. Garsai, kurie supa, ir supuojasi. Džiaugiuosi kad jie skamba kaip muzika, ir aš juos girdžiu.
10. Svogūnai, pupa, saulėgraža, žolė, orchidėja, pinigų medis, alijošius, alijošiaus giminaitė ir nežinomas nuostabus augalėlis, nes jie yra kūrinija ir gyvastis...

Pirmadienis su po prie netoli medžių

Taigi va. Kaip gerai kai niekur nereikia skubėti antradieniais...
Nei čia šventė, nei čia kas kita - niekur nereikia skubėti :)

O dabar: Iš antradienio į pirmadienį:
P.S. lyg turiu teisintis, kad ilgai nerašiau ir pan., bet (ai :D)

Pirmadieniais vėl pradedi liūdėti dėl medžių (taip taip, čia tas apie kurį rašiau "Nežudyk" žinutėje) kuriuos nupjauna visokie šungrybiai (būtent to pelėsio šuns vardas brendis...), o Garbanotas Bosistas, savo improvizuotame koncerte pilies gatvės apačioj sako: "mes už visus pinigus sodinsime medžius"... Kokie jie puikūs ir nuostabūs. Mano tėvai, kaip supratau jau gerbėjai - mes Lietuviai, turintys prigimtinę meilę medžiams ir garbanotiems bosistams. Tik va, Jau ir pagonių laikais mylėjome medžius, tik dėl bosistų abejoju. Bet garbanotų krivių (nesvarbu kaip juos paišo), manau, buvo...

Dar pirmadienį susitikau kolegą (čia, kad rimčiau skambėtų) po žydinčia slyva, rodė zenitą... Aš irgi norėčiau senovinio aparačioko.  Kuris teigė, kad visos nuotraukos brokuotos, š..., apšviestos, nekokybiškos ir neryškios, bet labai geros. Tai jėga. Manau, kad kolega po 20 ar mažiau metų bus fotografas. Geras. Man tos nuotraukos patiko, va, ir dabar dairausi kiek kainupoja juostelės skanavimas :)

Už medžius! Jė, draugai :)