Vakar prieš miegą, širdį apėmė tokie sentimentai, tokie seni prisiminimai, kad širdis, atrodė, skyla perpus. O ką, gal ir gerai? Juk dažnai galvoji kaip galėtum būti dvejose vietose iškart, netgi kaip žavėtis dviem žmonėm iškart, kaip pačiam plakti krūtinėje ir kitam, nusiminusiam, dar padėti.
Tad gal ir gerai, kai širdis pusiau pasidalinusi.
Bet visgi prieš pajudėdamas kur nors, turi ją susirinkti.
Reikia kažkaip susiimti ir nuspręsti, sudaryti sutartį:
Pažadėjau nevalgti sumuštinių tiek daug,
ir šokolado nevalgyti,
ir pirmyn žiūrėti pažadėjau,
pažadu (esamasis laikas),
pa-žadu,
kiek žiedų,
du
dvi dalys
(ir vėl sugrįžau)
Nieko, kiekvienas vakaras kviečia šviesias lempas užsidegti.
O sako, kad dabar visiems nelengva.
netyčia tave radau - o bet tačiau - tavo žodžiai šaunūs
AtsakytiPanaikinti